Ilgokai ėjau

į Saulę.

Mėnuo trukdė

delčia, pilnatim.

Ir pelkėta žemė

vis traukė

sava klampia

prigimtim.

Ėjau ir ėjau.

Aušros skrybėlaitė

krito šešėliu

ant mano akių.

O vėjas,

aukštai pasikėlęs,

ragino

ežero veidrodį,

bangeles sudėliot

ant mano veidų.

Ilgokai ėjau

į Saulę,

rytais šypsena

spindėjusią

virš mano namų.

2020