*** *** ***

Vaikštau siauru lynu

lyg cirko akrobatas.

Apačioje nėra

apsauginio tinklo.

Krisiu ir trenksiuosi į

Žemę po grindiniu.

Žongliruot nemoku.

Kur ritasi pasaulis,

kur ritasi?

Mėnesieną sugriebiu

kaulėtais pirštais.

Tempiu į save ir …

paleidžiu bėgt paskui

šmėžuojančią naktį.

Naivu iš mėnesienos

atjautos tikėtis.

Jau žinau, pasaulis

ritasi paskui saulę.

2020

Peržengt padorumą

Peržengsiu

visas padorumo ribas.

Ir … išeisiu.

Už galaktikos mėlio,

kuriame tiek mirties.

Kuriame net paukščiai

nutyla čiulbėjime.

Ir tik ieško kaip

nesukompromituot savęs,

savo sparnuotos prigimties.

Šitiek visažinių ekspertų

žemė pamėtėjo.

Už galaktikų mėlio nebus

išrinktųjų prisotintos erdvės.

Ryto varpai nuskambėjo.

*** *** ***

Nesislapstyk

už nugaros ateiviui vėjui.

Tave vis tiek matau

visuose iš tingėjimo

neišvalytuose kampuos.

Dar tik priešaušris. Ir saulė

netekėjo, atsispindėdama

mumifikuotose veiduos.

Lietaus ligi soties pagirdytas,

dar nepakirdo burnoti miestas.

Po grindinio trinkelėm

žemė gailiai inkščia šuneliu.

Nesislapstyk, tave girdžiu

naktį vienatve alsuojantį.

Už mus abu.

Lyg būtume kartu.

2020

Apie vilkolakį

Pabėgo savo įžūlumo

išgąsdintos mintys.

Liko pūpsoti paskiri

nereikšmingi žodžiai.

Vilkolakis naktį

klevo šakose suposi,

darkydamas subtilią

mėnesienos panoramą.

Kraujo ištroškęs ar save

tamsa iškankinęs?

Švelnus lyg ėriukas

palieka įkandimo žymę.

Ir klausimą: Ar kas jį

realybėje matė?

Tikrovės išgąsdintos mintys

vilkolakį sugrąžina

į pradėtą kurti siaubo

kupiną legendą – pasaką.

Deja, žodžių reikšmė

išlieka šalutinė.

Nevėsina ir nedegina.

2020

*** *** ***

Šiandienoje nėra mirties.

Nors ant šakos

juodas varnas snaudžia,

snapą po sparnu pakišęs.

Sunerimsta, sapnuose

vaikystę užpernykštę

užeigoj sutikęs.

Dorybingas paukštis

tiktai gero linki.

Juodo varno sapną

priimu į širdį.

Tiktai ko tas medis

ima vėjyje linkti?

Nubaidys man paukštį,

gero linkintį.

Užeigoj blaškysis jo ir

mano vaikystė užpernykštė.

2020

*** *** ***

Skambina.

Už durų nieko nėra.

Tik skambutis groja

ir groja Für Elise.

Už lango tamsa.

Medžių šešėliai blaško

dėmesį. Apmaudu,

bet gal paskui skambutis

sugros Appassionat’ą.

Kažkas paskambino ir

nuėjo, pajuokavimą

suspaudęs saujoje.

O gal prieit nespėjau.

Suveikė vidinis ar

išorinis laiko stabdis?

Für Elise nuskambėjo.

Ir nutilo skambutis.

Tyla elementus saugo?

Atsitokėju, iš tranzistoriaus

sklinda Appassionata.

Durų sklendė patikima.

Atbaido išorės svečius.

Vidinė disharmonija su medžių

šešėliais už lango savo loteriją

be laimės apraiškų surengia.

Für Elise ar Appassionata

jiems vienas ir tas pats

pajuodęs velnias.

2020

Padala

Išryškėja padala,

Jos neapeit, neperšokt.

Blanksta žvakės šviesoje

artimojo veidas.

Lieka žodžiai, netarti

mėnesienos atšvaitui

sėjant skurdžią viltį.

Nepravers juodoj naktį

pakeleivis užrakintų durų.

Padala per daug ryški.

Keista, šiapus mes –

Visatos dulkės.

Už į amžinybę padalos

tariamai pavirsim į

anapusines dulkes.

2020

Nemarumo kaina

Dangau,

nuimki nuo manęs

tą nemarumo kryžių.

Ir leisk mirtingai

pagyventi ir į Žemę.

Kodėl tapatini mane

su deivėmis?

Manam gyvenime jos

prašalaitės.

Suteik, Dangau, mano

naktims harmonijos.

Dienas pailgink iki savo

melsvo skliauto.

Aistrų mergelės

Ir kodėl prabudot

vidury nakties,

metų pasakų migdytosios

aistrų mergelės?

Dūlančiuose jūsų veiduose

gilios gijos sumaištį,

ir netgi maištą kelia.

Ko nerimstate nakties tamsoj,

delnuose laikydamos

karščiuojančią ugnelę?

Vidury juodos nakties

verčiat elgetauti širdį

kąsnio nuo riekės,

kvepiančios to vakaro salsva,

kai vėrės paslaptis

bučiniu pirmu.

Gyvybingos delčios

Naktis išėjo.

Išsinešė slogutį

sapno, kuriame

mirtis, į lapą

įsisupusi, už lango

vaikščiojo.

Pašėlusiai jūs

gyvybingos,

moteriškos delčios.

Širdies plakimą

saugote šviesa

palaimos.

Ne dangiškojo,

žemiškojo prado.

Šermukšnio ugnimi

užsidegat ir degate

jų gėda, kad

savo kelią

iki nuogumą išrengta

siela nueiti

baigiate.

Slogiam sapne

atsiremiat į mirtį

mintimi: Kodėl

turėtumėt save

uždarumu kankinti?

2020