Archive for 2020 spalio

*** *** ***

21 spalio, 2020
Vaikštau siauru lynu
lyg cirko akrobatas.
Apačioje nėra
apsauginio tinklo.
Krisiu ir trenksiuosi į
Žemę po grindiniu.
Žongliruot nemoku.
Kur ritasi pasaulis,
kur ritasi?
Mėnesieną sugriebiu
kaulėtais pirštais.
Tempiu į save ir …
paleidžiu bėgt paskui
šmėžuojančią naktį.
Naivu iš mėnesienos
atjautos tikėtis.
Jau žinau, pasaulis
ritasi paskui saulę.
2020

Peržengt padorumą

20 spalio, 2020
Peržengsiu
visas padorumo ribas.
Ir … išeisiu.
Už galaktikos mėlio,
kuriame tiek mirties.
Kuriame net paukščiai
nutyla čiulbėjime.
Ir tik ieško kaip
nesukompromituot savęs,
savo sparnuotos prigimties.
Šitiek visažinių ekspertų
žemė pamėtėjo.
Už galaktikų mėlio nebus
išrinktųjų prisotintos erdvės.
Ryto varpai nuskambėjo.

(more…)

*** *** ***

18 spalio, 2020
Nesislapstyk
už nugaros ateiviui vėjui.
Tave vis tiek matau
visuose iš tingėjimo
neišvalytuose kampuos.
Dar tik priešaušris. Ir saulė
netekėjo, atsispindėdama
mumifikuotose veiduos.
Lietaus ligi soties pagirdytas,
dar nepakirdo burnoti miestas.
Po grindinio trinkelėm
žemė gailiai inkščia šuneliu.
Nesislapstyk, tave girdžiu
naktį vienatve alsuojantį.
Už mus abu.
Lyg būtume kartu.
2020

Apie vilkolakį

18 spalio, 2020
Pabėgo savo įžūlumo
išgąsdintos mintys.
Liko pūpsoti paskiri
nereikšmingi žodžiai.
Vilkolakis naktį
klevo šakose suposi,
darkydamas subtilią
mėnesienos panoramą.
Kraujo ištroškęs ar save
tamsa iškankinęs?
Švelnus lyg ėriukas
palieka įkandimo žymę.
Ir klausimą: Ar kas jį
realybėje matė?
Tikrovės išgąsdintos mintys
vilkolakį sugrąžina
į pradėtą kurti siaubo
kupiną legendą – pasaką.
Deja, žodžių reikšmė
išlieka šalutinė.
Nevėsina ir nedegina.
2020

*** *** ***

17 spalio, 2020
Šiandienoje nėra mirties.
Nors ant šakos
juodas varnas snaudžia,
snapą po sparnu pakišęs.
Sunerimsta, sapnuose
vaikystę užpernykštę
užeigoj sutikęs.
Dorybingas paukštis
tiktai gero linki.
Juodo varno sapną
priimu į širdį.
Tiktai ko tas medis
ima vėjyje linkti?
Nubaidys man paukštį,
gero linkintį.
Užeigoj blaškysis jo ir
mano vaikystė užpernykštė.
2020

*** *** ***

17 spalio, 2020
Skambina.
Už durų nieko nėra.
Tik skambutis groja
ir groja Für Elise.
Už lango tamsa.
Medžių šešėliai blaško
dėmesį. Apmaudu,
bet gal paskui skambutis
sugros Appassionat’ą.
Kažkas paskambino ir
nuėjo, pajuokavimą
suspaudęs saujoje.
O gal prieit nespėjau.
Suveikė vidinis ar
išorinis laiko stabdis?
Für Elise nuskambėjo.
Ir nutilo skambutis.
Tyla elementus saugo?
Atsitokėju, iš tranzistoriaus
sklinda Appassionata.
Durų sklendė patikima.
Atbaido išorės svečius.
Vidinė disharmonija su medžių
šešėliais už lango savo loteriją
be laimės apraiškų surengia.
Für Elise ar Appassionata
jiems vienas ir tas pats
pajuodęs velnias.
2020

Padala

17 spalio, 2020
Išryškėja padala,
Jos neapeit, neperšokt.
Blanksta žvakės šviesoje
artimojo veidas.
Lieka žodžiai, netarti
mėnesienos atšvaitui
sėjant skurdžią viltį.
Nepravers juodoj naktį
pakeleivis užrakintų durų.
Padala per daug ryški.
Keista, šiapus mes –
Visatos dulkės.
Už į amžinybę padalos
tariamai pavirsim į
anapusines dulkes.
2020

Nemarumo kaina

14 spalio, 2020
Dangau,
nuimki nuo manęs
tą nemarumo kryžių.
Ir leisk mirtingai
pagyventi ir į Žemę.
Kodėl tapatini mane
su deivėmis?
Manam gyvenime jos
prašalaitės.
Suteik, Dangau, mano
naktims harmonijos.
Dienas pailgink iki savo
melsvo skliauto.

(more…)

Aistrų mergelės

12 spalio, 2020
Ir kodėl prabudot
vidury nakties,
metų pasakų migdytosios
aistrų mergelės?
Dūlančiuose jūsų veiduose
gilios gijos sumaištį,
ir netgi maištą kelia.
Ko nerimstate nakties tamsoj,
delnuose laikydamos
karščiuojančią ugnelę?
Vidury juodos nakties
verčiat elgetauti širdį
kąsnio nuo riekės,
kvepiančios to vakaro salsva,
kai vėrės paslaptis
bučiniu pirmu.

(more…)

Gyvybingos delčios

12 spalio, 2020
Naktis išėjo.
Išsinešė slogutį
sapno, kuriame
mirtis, į lapą
įsisupusi, už lango
vaikščiojo.
Pašėlusiai jūs
gyvybingos,
moteriškos delčios.
Širdies plakimą
saugote šviesa
palaimos.
Ne dangiškojo,
žemiškojo prado.
Šermukšnio ugnimi
užsidegat ir degate
jų gėda, kad
savo kelią
iki nuogumą išrengta
siela nueiti
baigiate.
Slogiam sapne
atsiremiat į mirtį
mintimi: Kodėl
turėtumėt save
uždarumu kankinti?
2020