Neleiskit man prabilti.
Tegul virsta
mano tylėjimas vynu.
Visi sielos žodžiai,
sudėti į knygą,
tokie suavėti, net gėda.
Neleiskit man vaikščiot
sulyta gatve.
Mano skėčio krašteliai
pernelyg išrantyti.
Viskas seno kirpimo kūne,
ir širdis išdavystės
per ilgai dėvėta.
Atsigerkit mano tylėjimo
lyg vyno saldaus.
Nebe pirmos šalnos ir jau
ne ankstyvos.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: