Pakylėk mane, Dangau,
link dar vienos svajonės
ir … trenk į Žemę
žaibo greitumu.
Ne viską, dar ne viską
savo sudėliojau
ant lapo popieriaus
pageltusiu kraštu.
Bet tu tiktai Dangus, purus,
su debesų pasiutusia gama.
Tu tik savus globoji
saulės karštu spinduliu. kitus
be gailesčio niokoji rūstimi.
Vis tiek Tavim sūpuoju
savo naivią viltį klaikioj
urbanizacijoje nepasimest.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: