Ramuma

Ramuma dienų tokia sutingusi.
Net vėjui prielanki už lango.
Net lietūs jos pasibodėjo
drungnais lašais į ją pabelsti.
Į nurengtą nuogai berželį
palei kelio voratinklis įsikabino.
Ramuma dienų. Kodėl taip
širdį gelia ir, apkabinus beržo
grubią tošį, taip norisi savęs
negailint, lig kaulo čiulpų
tai ramumai širdingai išsiverkti.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: