Ir vėl į šaunią pradžią.
Ar kas galėjo pamanyt,
kad saulė ne už kalno
leidžiasi, o mėnuo po
savęs uždaro ne duris.
Gyvenimas slidus lyg
šliužas, ir painiausias
visko labirintas, išėjimą
iš savęs paslėpęs po
tūkstančiais klaustukų.
Žmogus jame tik judanti
aklai detalė. Klaida ir
nuodėmė. Žvaigždžių
lietaus kvailiausiai ilgisi.
Nutapęs rožę, žavisi.
O iš tiesų tiktai spygliais
prasiskina kelius iš labirinto,
paversdamas save
lanksčia niekinga smilga.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: