Nenoriu,

Kad kitą rudenį

Vėl išskristų gervės.

Ir kad klevas

Numestų lapus.

Kad suskiltų nukritę

Kaštonai ant grindinio.

Ir lietus būtų šaltas,

Nors ir smarkus.

Noriu

Kito rudens paprašyti,

Pakartot man tyliai

Šių metų sakytus žodžius.

Savyje išsaugosiu juos

Lyg vakaro maldą

Į būsimą rytą.

Net jei be manęs

Aušra pažadins paukštį

Giesmei, ketinantį

Patylėt.