Nenoriu,
Kad kitą rudenį
Vėl išskristų gervės.
Ir kad klevas
Numestų lapus.
Kad suskiltų nukritę
Kaštonai ant grindinio.
Ir lietus būtų šaltas,
Nors ir smarkus.
Noriu
Kito rudens paprašyti,
Pakartot man tyliai
Šių metų sakytus žodžius.
Savyje išsaugosiu juos
Lyg vakaro maldą
Į būsimą rytą.
Net jei be manęs
Aušra pažadins paukštį
Giesmei, ketinantį
Patylėt.
Parašykite komentarą