Pasiimu pėdas į saują.
Lietus juk ir baltoji
šlapdriba.
Įsiremiu į blausią delčią
su kaprizingu atvaizdu
senajam ežere.
Pėdas išsaugosiu, pakėlusi
nuo grindinio,
margais pavasario drugiais.
Vasaros pieva basa praeisiu.
Nušvis delčia
į paprastutį moters džiaugsmą
žemiška šviesa.
2020 gruodis
Parašykite komentarą