Pasiimu pėdas į saują.
Lietus juk ir baltoji
šlapdriba.
Įsiremiu į blausią delčią
su kaprizingu atvaizdu
senajam ežere.
 
Pėdas išsaugosiu, pakėlusi
nuo grindinio,
margais pavasario drugiais.
Vasaros pieva basa praeisiu.
 
Nušvis delčia
į paprastutį moters džiaugsmą
žemiška šviesa.
2020 gruodis
 
 
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: