Pasiimu pėdas į saują.

Lietus juk ir baltoji

šlapdriba.

Įsiremiu į blausią delčią

su kaprizingu atvaizdu

senajam ežere.

 

Pėdas išsaugosiu, pakėlusi

nuo grindinio,

margais pavasario drugiais.

Vasaros pieva basa praeisiu.

 

Nušvis delčia

į paprastutį moters džiaugsmą

žemiška šviesa.

2020 gruodis