Kai žodžiai atsitrenkia
į mūro tylą,
kai subyra garsais,
mieguistas paukštis
pakyla skrist.
Atrandi save iš naujo
debesies kraštelyje.
Suspaudi save kumštyje:
Viskas gerai.
Nekantrauji sutelkt save
į bekraštį tylėjimą.
Kai žodžiai subyra garsais,
randi savo aš
delčios visažinės didelės
visatos danguje sufabrikuotos —
nesusižeiskit —
aštriabriauniais kampais.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: