Gervių klyksmas

Kažkur nespėjau,
kažką subtiliai svarbaus
paleidau laukais.
Išskrido gervės.
O aš nepastebėjau.
Gero skrydžio joms, bet
jau po manęs.
Žalioji arbata atgaivina
norą bendraut su vienatve.
Gervės klykia choru.
Juk jau išskrido, ko jos nori
ratus sukdamos virš mano
ištuštėjusių namų?
Nespėjau sparnų išbučiuot
joms prieš kelionę.
Maniau, išskris po manęs.
Gervės klykia choru.
Burnoje subtilus žalios arbatos
skonis su prieskoniu:
Stabiliai viena.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: