Tai ne snaigės krenta
Ant grindinio.
Tai mano žingsnių aidas
Minkštai atsitrenkia.
Girdi, kaip sudejuoja smilga
Tarp grindinio plytelių
Ir tyliai miršta.
Nemylėta, į purvą sutrypta.
Mažėja mano žingsnių.
Tik retkarčiais aidu atsitrenkia
Į pilką mūro sieną.
Ištirps snaige, kuriai per šiltas
Žmogaus delnas.
Nutolinki, Dangau, prašau, tą
Amžinybės saulę.
Leisk smilgai vešėti tykiai tarp
Grindinio plytelių.
Išbučiuosiu tavo skliautą melsvą
Savo žingsnių aidu.
2021
Parašykite komentarą