Diena
už aplyto lango.
Dangus ne visad mėlynas.
Žvitruolė kregždė
pranašauja giedrą,
žemės druską
ant sparnų pakeldama.
Diena, tokia kaip visos.
Tik lietaus aistroje bučiuota.
Lašais vėsiais
langai apdovanoti.
Širdies arterija pulsuoja.
Žemės druskos skonį
jaučiu ant lūpų.
Kodėl kas kartą lemta
po nuopolių našta
suklupti?
Šypsausi lietui.
Kregždė atneš vėl giedrą.
2021
Parašykite komentarą