Draudžiu sau suvalgyt
paskutinę riekę duonos.
Nesulaukt, kol sužydės
jaunutė obelis.
Ir kirs ruduo šalnomis
iš vyriško peties.
Nepašokdinus vasaros kaitroj
savyje laukų aguonos,
paklust besąlygiškai Dangaus
angeliškiems dėsniams.
Giliai giliai į samanas ir
susapnuot save kas kartą
be Žemės druskos, prėską,
nuobodžią lygu patižusi palaukė.
Įkibsiu į paskutinę duonos riekę
MOTERS dantimis net jei išgirsiu:
Žemė šaukia.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: