Tegul plazdena taikiai
virš miesto, kuriame
tiek daug triukšmavimo
dėl visko ir dėl nieko.
Dėl ne laiku išlindusio
iš žemės slieko.
Dėl neįrėmintos dailiai
minties apie idilę Žemėje
po Saule, o ne virš jos.
Juodas paukštis baltu sparnu
atsiplėšia dangaus minkštimo.
Ir neužrūstinęs dievų,
medyje suranda savo laimę.
Taigi kodėl turėčiau
laidot savo viltį kas kartą
pasitikti aušrą, įraudusią
žmogiškų aistrų krauju.
2021
Nemira 
Parašykite komentarą