Kiek netiesos.
kiek disharmonijos
pavasario brūzgynuose.
Net delnai sukaito.
Net širdis pritilo
ir tiktai pritaria lietaus
lašų barbenimui į langą.
Ir toks vienišas paukštelis
save giesme graudina,
į bendrą lizdą nesuradęs kelio.
Jausmų agonijoje
vėjai rūstūs blaškosi,
medžius suskatę pavergti
savo valiai.
Suglumęs miestas, alkanas
judrumo, užsidaro.
Židiniuose išblėsę šilumos
širdingosios ugnelės.
2021
Parašykite komentarą