Kiek netiesos.
kiek disharmonijos
pavasario brūzgynuose.
Net delnai sukaito.
Net širdis pritilo
ir tiktai pritaria lietaus
lašų barbenimui į langą.
Ir toks vienišas paukštelis
save giesme graudina,
į bendrą lizdą nesuradęs kelio.
Jausmų agonijoje
vėjai rūstūs blaškosi,
medžius suskatę pavergti
savo valiai.
Suglumęs miestas, alkanas
judrumo, užsidaro.
Židiniuose išblėsę šilumos
širdingosios ugnelės.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


<span>%d</span> bloggers like this: