Kiek netiesos.

kiek disharmonijos

pavasario brūzgynuose.

Net delnai sukaito.

Net širdis pritilo

ir tiktai pritaria lietaus

lašų barbenimui į langą.

Ir toks vienišas paukštelis

save giesme graudina,

į bendrą lizdą nesuradęs kelio.

Jausmų agonijoje

vėjai rūstūs blaškosi,

medžius suskatę pavergti

savo valiai.

Suglumęs miestas, alkanas

judrumo, užsidaro.

Židiniuose išblėsę šilumos

širdingosios ugnelės.

2021