Ryto prieigose mėginu
atsikratyti savęs.
Girdit, paukščiai pakirdo.
Bus giesmė jų palaiminga, nekalta,
net jei kaltų juos už čiulbėjimą
prie kryžiaus.
Girdit, šlama medžiai, pažadinti
skubančio pro šalį vėjo.
Vėjas mano kalbą pažino, suprato,
pasiims dalelę manęs ir nuneš
pro rūką link saulės.
Negebės?
Ryto prieigose man dar vis
per daug manęs.
Ir per daug drėgmės ant miesto
iškalbingojo grindinio.
Drėgmė ir tas per daug manęs
erzinsim auditoriją, skubančią
į savęs pripažinimą.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


<span>%d</span> bloggers like this: