Saulės laidoje tariamai
ieškom mielo
blėstančio atvaizdo.
Jis su tekančia saule
pamažėl kyla į dangų.
Ežerai ežerai —
žmonių išverktos per
naktį skausmo ašaros.
Vieniši pakelės beržai,
savo dalią išpasakoję
pro šalį vėjo nešamoms
dulkėms.
Saulės laidoje, tariamai
nusvilę į gyvenimą, rankas
sudeda maldai.
Saulei tekant, tariamai
pasiruošę kilt aukštyn,
kur mieli atvaizdai
rausvina dangų.
Gyvenimą
konstruojame pagal save,
per dažnai, nepaisydami
mielo artimo.
Saulės laidoje
verkiam į dangų.
Saulei tekant, paminam jį.
Žemėje dangus ar pragaras.
Tebūnie Prisikėlimo šventė.
Ragaukim!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


<span>%d</span> bloggers like this: