Minu Žemę,
virš kurios Dangus
su savo kūnais.
Pakalbinki mane,
juk žadėjai.
Pakalbink
ankstų rytą,
tamsią naktį
ir dieną, kai ji
apkurs nuo mašinų
gaudesio.
Vargu, ar rasiu
žodį tau,
nenuvalkiotą kitų.
Bet tarsiu jį,
kad išgarsinčiau save
ryto panoramoje.
Ir savo širdį
atverčiau, idant
sutryptų.
Man leidus.
Taip bus lengviau
kančią ištvert,
ašaroms neduodant
valios.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


<span>%d</span> bloggers like this: