Pasikartojam rudenio vėsa,
pavasario lietum šiltu ir
vasaros kaitra pasikartojam.
Dar sakome, kad skraidome
margu drugeliu nubraukdami
dulkes nuo pavargusiųjų kojų.
Žiogų rypavimu pridengiam
akis lygu skraiste nuo žvilgsnių.
Surandame save tarpe kitų,
kuriems akivaizdžiai tik mūsų
gyvybingumo ir aistrų pristinga.
Alsuojam Dangumi, Žeme ir
išėjimo pragaištimi, ir klausimu:
Būti ar įsčiose vaisiumi supūti.
Per nakt išderintas juslių stygas
suderinti maldaujam ryto.
Lig vakaro tokia kančia save
visom gyvenimo dermėm kankinti.
Parašykite komentarą