Sudėtinga išlaukt,

kai nuo medžių krinta lietus

ir subliūkšta į per kietą galvą.

Pasistengi išbūt

akimirkos akivaizdoje gerai

matomu atspindžiu lašelyje,

kuriame vėsa pulsuoja.

Bekraujė, bekvapė, besielė.

Laikina būtimi.

Tavo, ir kitų tyliam apmaudui.

Sudėtinga, bet išlauki

ir supranti:

Bejėgiškumas ne tas apavas,

kad nesutrintų nuospaudų,

judant per ilgu gyvenimu.

2021

Atėjai, kad išeitum,

pakilus vėjui ar rytmečiui

auštant be vyturio giesmės.

Atėjai, kad pasakytum,

niekuomet nemylėjęs, tik

gailingoj rasoje suvilgęs

širdies jausmus.

Bus diena ar naktis, kurioje

pasaką seks mėnuo,

pjautuvu rėždamas Dangų į

kelias nelygias dalis.

Atėjai, kad palaimintum ir…

sudarkytumei skliautą, po

kuriuo man gyventi iki mirties.

Buvo iškalbinga tyla ir žodis,

ir juokas, apgirtęs nuo savęs

paties. Ir tavo žingsniai

tolstantys tolstantys gatve,

kurioje įstrigo pavasariai

su rudens tobula išmintimi.

2021

Nebūsiu amžinai.

Dūgs bitės, suprakaitavusios

nuo vasaros kaitros.

Ir atsisuks į amžinąją saulę

sodrieji pievų dobilai.

Mažais žingsneliais apeis

pievas ratu vaikelis, ieškodamas

taškelių ant boružės sparno.

Septynias nuodėmes atleis

rūstus Dangus, palaimins lietumi.

Amžinybės melas

ir vasaros baigtis lankstysis viens

kitam iki rudens.

Pabaigoje pradžia ir bus pradžia

kažko, tenai, kur

bitės dūgs vaikeliui, pranašaudamos

ne amžinąją vasarą.

2021

Manimi apsirengęs likime,

kyli į pusnuogį Dangų.

Ne tau mano veržlumas,

mano sielos iškalbėjimai.

Paleisiu tave aprengtą, kad

nesušaltum nuo žemiškų vėjų,

kad Dangų pasiektum saugiai,

maldas iš kraujo purslų sudėsiu.

Kilk be manęs į Dangų, likime.

Aš – Žemėje liksiu,

ūkanų saugomam guolyje.

2021

Jau tas klevų žydėjimo šėlsmas.

Jau tas antelių rypavimas į dangų.

Aušra veda rytą už rankos žvyrkeliu,

smilgoms lietaus pažadėtu.

Eisim po vieną prie upės,

stačiuoju šlaitu palypėsim į aukštį.

Užuovėjos nesusikūrėme, voratinkliu

dangstėme naujagimį jausmą.

Ką išrypavo antelės, ką iššėliojo

žydintis klevas, viskas lietaus malonėje

žvyrkeliu žemyn nukrypavo.

2021

Šviežutėlis jausmas,

dar neapgautas žodžio.

Dar nepaliestas ranka.

Lyg plutelė duonos nuo

vaišingo stalo kvepianti

medum ir ajerais.

Baltų miglų sparnais

į žemę ligi pusės smenga

ir lieka ligi vakaro

sielotis, kad vis tiek praeis.

Kad liks tik atšvaitu,

kvapnaus jazmino dvelksmu.

Šviežutėlis jausmas,

užgimęs naktyje, kai sapnas

spraudėsi į per ankštą,

bevaisį sielos guolį.

Pluta ar duona, ar abi viename.

Svarbu neliesti jų

nei žodžiais, nei ranka.

2021

Trinu, ką vakar parašiau

impulso pagauta.

Paukštis nulenkė sparnus,

snapu tik žemę rausia.

Paliko brydė už namų per

gelsvųjų pienių lauką.

Žvilgsnis į bundantį Dangų,

žadėtos palaimos nešėją.

Per išmindžiotą pienių lauką

bėgu atkaklia smilga,

įsikibusi vidinių tylančių vėjų.

2021

Na kurgi tu, kur nuklydai.

Kur vaikštai, klevams pražydus.

Mažyte gležna pasakų fėja.

Juk buvai vieną dieną

į mano buveinę užklydusi.

Juk buvai peržengusi slenkstį

į manojo ilgesio salą.

Sugrįžk ant suglausto paukščio

sparno. Slenkstį tau sterilia

skepetaite kas rytą nušluostau.

Miniatiūrinį tavo šešėlį saugau

nešlifuotame savo posme.

2021

Paskiri žodžiai,

žaliosios arbatos tvaikas.

Prie slenksčio

uoliai valaisi kojas.

Įeidamas ir išeidamas.

Džiaugsmo trupinį numeta

paukštis iš padangės

mėlyno aukščio.

Tau žolynėlis meilinasi —

nuspuręs grindinio vaikas.

Praeivis pakėlė skrybėlę,

pasilabinimui metas.

Šitiek drobių baltų primėtė

ruduo ant tavo tako.

Trupinys džiaugsmo tirpo

ištirpo žalioje arbatoje.

Iš paskirų žodžių rudens

plunksna užrašei mintį ant

baltų drobių.

Tebus į praeivio pasilabinimą

tobulas atsakas.

2021

Visu greičiu pirmyn.

Kava puodelyje praaušusi.

Delnai raukšlėti ir

viena vienintelė viltis, suskubt

dar ką nors vėl iš pašaknių

naujai pradėti.

Klaidų suknelę nusimest,

nuogai nubrist į dilgėlyną.

Save iš pašaknių pažint

kaip dorybingą pradą.

Antelės krykia poromis. Tau

žavesys, kitiems tik apmaudu,

kodėl ne gulbės tuokiasi.

Viena vienintelė viltis gaji

dilgėlyne smuiku sugrot,

kai antys poravimąsi šoka.

2021