Nėra tavyje šviesos.
Tik skurdūs blyksniai
iš nuganytų pievų.
Tik sumirgėjimas
rasoj aušros ir vargani
vakariai užkalbėjimai
priglausti mėnesieną
širdimi lig pirmo
prabudimo naktyje.
Žibintų magiška galia
neleist pakilt nuo žemės.
Vizijos, jos vienos myli
tavo susikurtas visatas.
Palaimina netobulą
tave, pakilusią nūnai
į žvirblio aukštį.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: