Šviežutėlis jausmas,
dar neapgautas žodžio.
Dar nepaliestas ranka.
Lyg plutelė duonos nuo
vaišingo stalo kvepianti
medum ir ajerais.
Baltų miglų sparnais
į žemę ligi pusės smenga
ir lieka ligi vakaro
sielotis, kad vis tiek praeis.
Kad liks tik atšvaitu,
kvapnaus jazmino dvelksmu.
Šviežutėlis jausmas,
užgimęs naktyje, kai sapnas
spraudėsi į per ankštą,
bevaisį sielos guolį.
Pluta ar duona, ar abi viename.
Svarbu neliesti jų
nei žodžiais, nei ranka.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: