Nebūsiu amžinai.
Dūgs bitės, suprakaitavusios
nuo vasaros kaitros.
Ir atsisuks į amžinąją saulę
sodrieji pievų dobilai.
Mažais žingsneliais apeis
pievas ratu vaikelis, ieškodamas
taškelių ant boružės sparno.
Septynias nuodėmes atleis
rūstus Dangus, palaimins lietumi.
Amžinybės melas
ir vasaros baigtis lankstysis viens
kitam iki rudens.
Pabaigoje pradžia ir bus pradžia
kažko, tenai, kur
bitės dūgs vaikeliui, pranašaudamos
ne amžinąją vasarą.
2021
Parašykite komentarą