Nebūsiu amžinai.

Dūgs bitės, suprakaitavusios

nuo vasaros kaitros.

Ir atsisuks į amžinąją saulę

sodrieji pievų dobilai.

Mažais žingsneliais apeis

pievas ratu vaikelis, ieškodamas

taškelių ant boružės sparno.

Septynias nuodėmes atleis

rūstus Dangus, palaimins lietumi.

Amžinybės melas

ir vasaros baigtis lankstysis viens

kitam iki rudens.

Pabaigoje pradžia ir bus pradžia

kažko, tenai, kur

bitės dūgs vaikeliui, pranašaudamos

ne amžinąją vasarą.

2021