Nebūsiu amžinai.
Dūgs bitės, suprakaitavusios
nuo vasaros kaitros.
Ir atsisuks į amžinąją saulę
sodrieji pievų dobilai.
Mažais žingsneliais apeis
pievas ratu vaikelis, ieškodamas
taškelių ant boružės sparno.
Septynias nuodėmes atleis
rūstus Dangus, palaimins lietumi.
Amžinybės melas
ir vasaros baigtis lankstysis viens
kitam iki rudens.
Pabaigoje pradžia ir bus pradžia
kažko, tenai, kur
bitės dūgs vaikeliui, pranašaudamos
ne amžinąją vasarą.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: