Apgaubk mane
tankiu šilku.
Nuo nendrėto tvenkinio
su antimis.

Dygiomis ražienų lūpomis

bučiuok mane,
kol ryto saulė suplėšys
į skutus tas
balto šilko ūkanas.
Aš, iki senėjimo užaugusi,
svaigstu iš meilės
tau vieninteliam, trapiam
tikrumo angelui,
nederinančiam žingsnio
prie manęs.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: