Apgaubk mane
tankiu šilku.
Nuo nendrėto tvenkinio
su antimis.
Dygiomis ražienų lūpomis
bučiuok mane,
kol ryto saulė suplėšys
į skutus tas
balto šilko ūkanas.
Aš, iki senėjimo užaugusi,
svaigstu iš meilės
tau vieninteliam, trapiam
tikrumo angelui,
nederinančiam žingsnio
prie manęs.
2021
Parašykite komentarą