Paleidau save.
Negirdėdama savo balso,
ėjau gatve. Man lenkėsi nužydėjusios
melsvos alyvos.
Sieloje buvo darna. Nes paleidau save.
Nekalbėjau į Žemę.
Nekalbėjau į Dangų.
Įstrigusi rudens paukščio giesmė širdyje.
Malonės ateina, apeina.
Šviesa keičia tamsą.
Nužydėjusių melsvų alyvų melancholija.
Per maža aš visatai.
Nebyli Žemei.
Nebyli Dangui.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: