Dar vis geltonų pienių pievoje?
Eini, o brydės nematyt.
Eini, o pėdos aplenkia tave ir
bėga link šulinio, kuriame
vanduo tik iš nakties nekaltų rasų.
Gelsva dažna tų saulės
šiltų lūpų bučiniais ant skruostų.
Primityvi viskuo net savimi.
Net pėdos skuba nuo tavęs, kad
nepaliktum brydės.
Geltonų pienių pievoje, jau pūkais
baltais pavirtusioje,
šitiek lieka amžino gerumo saulės.
Tik tavo nieko.
Siela sutriko, nespėjusi
pasiekti išskirtinę savitumo brandą,
kankinas klausimu:
Kokia gi buvo tavoji Žemėj paskirtis?
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: