Vardan

Daug susivėlusio plauko ant,
į rudenį lėtai skubančios,
Moters galvos.
Į paukščių ulbėjimą žingsniais
nepataiko, ir, pametusi ritmą,
akimirkai stabteli
ryto čiurlenančios gaivos įkvėpt.
Moters galvoje kokios mintys
sielą glamonėja kančia?
Vėjai, nenuoramos vėjai, nuspyrėt
viltį kamuoliu ne į laimės vartus.
Moteris lėtai iriasi prieš srovę,
į rudenį, kuriam slapta pažadėjo
būti jo kūnu ir siela.
Vardan amžinųjų meilės gaisrų.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: