Archive for 2021 rugpjūčio

Prieš srovę

30 rugpjūčio, 2021
Iriuosi prieš srovę,
Nemokėdama plaukt.
Lėtai, bet iriuosi
Link SAVO gyvenimo
Ir su juo, ir netgi jame.
Lyg žuvis gyva vandeniu,
Kuriame dvasia tolygios
Neskubriai mirčiai vertės.
Iriuosi prieš srovę,
Sulaikydama kvėpavimą.
Lėtinu eigastį ir vėl iriuosi
Visu greičiu pirmyn.
Ruduo – dvejonių metas.
Dvi rankos, du irklai.
Ir priešpriešinė srovė.
2021

Nelygios riekės

30 rugpjūčio, 2021

Žingsniais raikau grindinį.

Į nelygias riekes.

Mažesnes imu sau,

Didesnės lieka ant grindinio,

Lietui ir Saulei, ir

Žmogaus įgeidžiams.

Viskas nelygu šiame pasaulyje.

Kas ką nutveria, pasiima.

Žingsniais atsipjaunu riekę

Nuo kieto grindinio.

Iki vakaro ir per naktį nemigoje

Pajėgi būsiu sukramtyti.

2021

Kalbėk su manimi

29 rugpjūčio, 2021

Pakalbėk su manimi

ne šventą Saulei dieną.

Rugiagėlė tokia melsvai

gudri į širdį įsivėlė.

Dygių ražienų paslaptį

atversiu tau ne šventą

Saulei dieną.

Pakalbėk su manimi

apie vienatvės sukurptas

būties velėnas.

Per daug rūsti jų prigimtis.

Apie ją kalbėk su manimi

ne šventą Saulei dieną.

2021

Netirpūs principai

29 rugpjūčio, 2021
Šaunūs nakties principai.
Netirpsta net ryto
karščiuojančioje arbatoje.
Senais Vilniaus skersgatviais
praeisiu, kur liko meilė
kaboti ant nusenusių stogų.
Šiuolaikiškoje panoramoje
jos nerasti. Suplyšusiais
per kelius džinsais puikuojasi.
Bet man jau nesuprast
jos naujai sudėlioto prado.
Stambūs lietaus lašai kramto
palangės skardą.
Nutūpę ant jos balandžiai,
atsilieps savo laiku
į mamos gamtos šauksmą.
Parodys išmaną subtilų
savalaikio poravimosi meną.
Išpilu nakties principus,
neištirpusius karščiuojančioje
pusryčių arbatoje.
Eisiu pasižvalgyt į senuosius
namų stogus,
su kabančiais ant jų meilės,
deja, nešventais įžadais.
2021

Sausakimša diena

27 rugpjūčio, 2021
Bus sausakimša diena
keisčiausių nuotykių
ir neišspręstų ginčų.
Eisi nusipirkt chalvos,
kurios labai nemėgsti.
Į ryto nuoraudį įmerksi
įkyrų skruostų blyškę.
Prikimšusi į skrandį
nemėgstamos šleikščiai
saldžios chalvos, manysi
savo problemas per jį
bent laikinai išsprendusi.
Sausakimšoj nuo visko
dienoje vaitos širdis,
kad jai per maža vietos.
Ryto įraudis ir kraujo
mišinys užrūstins dienai
tavo skruostų blyškę.
Ateis naktis ir ištuštės
diena, sakydama:
Tegul raugerškiai naktį
rūgščiai žydi.
2021

Blefas

25 rugpjūčio, 2021
Lieki viena
gyvenimo saulėgrąžą lukštent.
Už nuodėmę.
Už per klaidą išgertą vyną,
per saldų tavo daliai.
Už laimę kreditu,
paimtu iš dangiškojo banko.
Gyvenimo saulėgrąža
tuščiais lukštais.
Nubrauki delnais nuo stalo ir
vėlei į ištakas.
Į pelkę, iš kur upelis atplukdo
savo vandenį.
Į suvokimą, kad viskas, net tu –
grynas blefas.

Skausmas

24 rugpjūčio, 2021
Ir ką išpešt iš klevo lapo,
ką išpešt.
Tik šnara arba krenta žemėn.
Tik išdalina graudulį tarpe
žmonių, kuriems ir taip
dangus nešykšti skausmo.
Nukritusį pakelsiu knygos lapų
džiaugsmui.
Tegul sudžius suspausti tarp jų
į perregimą skausmą.
Paliesti, te sutrupa tarp pirštų.
Kas Žemės Žemei.
2021

Vyt išvyt

23 rugpjūčio, 2021
O virš kalvos
Mėlynuoja dangūs.
Ir laido kregždės,
Pakeldamos nuo
Žemės savąjį vyt išvyt.
Bruknynas raudonom
Ašarėlėm rauda.
Rudens fone tik tavo
Supratingumo debesies
Dar nematyt.
Atjautą, lyg autą ant
Pušies šakos padžiovęs,
Nepastebi kaip skalsiai
Mėlynuoja dangūs virš
Mudviejų kalvos.
Kregždės susitepa sparnus
Į bruknyno ašaras.
Rudens fone toks tyras
Jų vyt išvyt Dangus.
2021
 

Sukonstruota mintis

21 rugpjūčio, 2021
Sukonstravau mintį
apie ežerą, prie kurio
niekada nebuvau.
Bet gal dar būsiu.
Įlipsiu į jo vandenį ir
nuskęsiu, kad išnerčiau
nemaria undine.
Sakot, reikia upės, dar
geriau marių.
O man užteks ežero,
prie kurio nesu buvusi,
bet gal būsiu.
Supsis žvejų valtis ir
Kastytis žvelgs į gelmę,
laukdamas savo Jūratės.
Ir tai būsiu aš –
nemari undinėlė iš ežero.
2021

Daug nakties

20 rugpjūčio, 2021
Manęs nebus
ir mano nieko nebus.
Geltonos purienos
žydės pelkės šlaituose.
Ten pabučiavo naktis
mano ilgesį
paversdama meile.
Iš naktinio drugelio
pasiskolinau sparnus
skrydžiui į vienintelę
aistros naktį.
Kvepėjo pelkė drėgna
atsvara karščio prisotintai
glamonių nakčiai.
Sugėdino rytas rūstus
už niekad nepakartotos
nakties nuodėmę.
Kai manęs nebus,
nuodėmė išnyks nuo
geltonų purienų šlaito.
Nakties drugio kaltė, kad
paskolino sparnus
skrydžiui į aistros naktį.
2021