Prieš srovę

Iriuosi prieš srovę,

Nemokėdama plaukt.

Lėtai, bet iriuosi

Link SAVO gyvenimo

Ir su juo, ir netgi jame.

Lyg žuvis gyva vandeniu,

Kuriame dvasia tolygios

Neskubriai mirčiai vertės.

Iriuosi prieš srovę,

Sulaikydama kvėpavimą.

Lėtinu eigastį ir vėl iriuosi

Visu greičiu pirmyn.

Ruduo – dvejonių metas.

Dvi rankos, du irklai.

Ir priešpriešinė srovė.

2021

Nelygios riekės

Žingsniais raikau grindinį.

Į nelygias riekes.

Mažesnes imu sau,

Didesnės lieka ant grindinio,

Lietui ir Saulei, ir

Žmogaus įgeidžiams.

Viskas nelygu šiame pasaulyje.

Kas ką nutveria, pasiima.

Žingsniais atsipjaunu riekę

Nuo kieto grindinio.

Iki vakaro ir per naktį nemigoje

Pajėgi būsiu sukramtyti.

2021

Kalbėk su manimi

Pakalbėk su manimi

ne šventą Saulei dieną.

Rugiagėlė tokia melsvai

gudri į širdį įsivėlė.

Dygių ražienų paslaptį

atversiu tau ne šventą

Saulei dieną.

Pakalbėk su manimi

apie vienatvės sukurptas

būties velėnas.

Per daug rūsti jų prigimtis.

Apie ją kalbėk su manimi

ne šventą Saulei dieną.

2021

Netirpūs principai

Šaunūs nakties principai.

Netirpsta net ryto

karščiuojančioje arbatoje.

Senais Vilniaus skersgatviais

praeisiu, kur liko meilė

kaboti ant nusenusių stogų.

Šiuolaikiškoje panoramoje

jos nerasti. Suplyšusiais

per kelius džinsais puikuojasi.

Bet man jau nesuprast

jos naujai sudėlioto prado.

Stambūs lietaus lašai kramto

palangės skardą.

Nutūpę ant jos balandžiai,

atsilieps savo laiku

į mamos gamtos šauksmą.

Parodys išmaną subtilų

savalaikio poravimosi meną.

Išpilu nakties principus,

neištirpusius karščiuojančioje

pusryčių arbatoje.

Eisiu pasižvalgyt į senuosius

namų stogus,

su kabančiais ant jų meilės,

deja, nešventais įžadais.

2021

Sausakimša diena

Bus sausakimša diena

keisčiausių nuotykių

ir neišspręstų ginčų.

Eisi nusipirkt chalvos,

kurios labai nemėgsti.

Į ryto nuoraudį įmerksi

įkyrų skruostų blyškę.

Prikimšusi į skrandį

nemėgstamos šleikščiai

saldžios chalvos, manysi

savo problemas per jį

bent laikinai išsprendusi.

Sausakimšoj nuo visko

dienoje vaitos širdis,

kad jai per maža vietos.

Ryto įraudis ir kraujo

mišinys užrūstins dienai

tavo skruostų blyškę.

Ateis naktis ir ištuštės

diena, sakydama:

Tegul raugerškiai naktį

rūgščiai žydi.

2021

Blefas

Lieki viena

gyvenimo saulėgrąžą lukštent.

Už nuodėmę.

Už per klaidą išgertą vyną,

per saldų tavo daliai.

Už laimę kreditu,

paimtu iš dangiškojo banko.

Gyvenimo saulėgrąža

tuščiais lukštais.

Nubrauki delnais nuo stalo ir

vėlei į ištakas.

Į pelkę, iš kur upelis atplukdo

savo vandenį.

Į suvokimą, kad viskas, net tu –

grynas blefas.

Skausmas

Ir ką išpešt iš klevo lapo,

ką išpešt.

Tik šnara arba krenta žemėn.

Tik išdalina graudulį tarpe

žmonių, kuriems ir taip

dangus nešykšti skausmo.

Nukritusį pakelsiu knygos lapų

džiaugsmui.

Tegul sudžius suspausti tarp jų

į perregimą skausmą.

Paliesti, te sutrupa tarp pirštų.

Kas Žemės Žemei.

2021

Vyt išvyt

O virš kalvos

Mėlynuoja dangūs.

Ir laido kregždės,

Pakeldamos nuo

Žemės savąjį vyt išvyt.

Bruknynas raudonom

Ašarėlėm rauda.

Rudens fone tik tavo

Supratingumo debesies

Dar nematyt.

Atjautą, lyg autą ant

Pušies šakos padžiovęs,

Nepastebi kaip skalsiai

Mėlynuoja dangūs virš

Mudviejų kalvos.

Kregždės susitepa sparnus

Į bruknyno ašaras.

Rudens fone toks tyras

Jų vyt išvyt Dangus.

2021

 

Sukonstruota mintis

Sukonstravau mintį

apie ežerą, prie kurio

niekada nebuvau.

Bet gal dar būsiu.

Įlipsiu į jo vandenį ir

nuskęsiu, kad išnerčiau

nemaria undine.

Sakot, reikia upės, dar

geriau marių.

O man užteks ežero,

prie kurio nesu buvusi,

bet gal būsiu.

Supsis žvejų valtis ir

Kastytis žvelgs į gelmę,

laukdamas savo Jūratės.

Ir tai būsiu aš –

nemari undinėlė iš ežero.

2021

Daug nakties

Manęs nebus

ir mano nieko nebus.

Geltonos purienos

žydės pelkės šlaituose.

Ten pabučiavo naktis

mano ilgesį

paversdama meile.

Iš naktinio drugelio

pasiskolinau sparnus

skrydžiui į vienintelę

aistros naktį.

Kvepėjo pelkė drėgna

atsvara karščio prisotintai

glamonių nakčiai.

Sugėdino rytas rūstus

už niekad nepakartotos

nakties nuodėmę.

Kai manęs nebus,

nuodėmė išnyks nuo

geltonų purienų šlaito.

Nakties drugio kaltė, kad

paskolino sparnus

skrydžiui į aistros naktį.

2021