Fantasmagorija

Nuotykio nebuvo.

Tik praėjai gatve,

Nusišypsojai murzinai vitrinai.

Aplenkei praeivį, per lėtai

Šaligatviu žingsniuojantį

Ir atsistojai laukti autobuso

Vienplaukėje stotelėje.

Mintiji, o kur važiuosi?

Jauti, kaip kojų pirštus gelia.

Pasąmonė pati karščiuodama

Dėlioja kelionės tikslą.

Nukaktumei į sodrią dykumą

Su tūkstančiais šaltinių.

Arba į tolimiausią Žemės kraštą,

Kur žmonės draugiški lygu delfinai.

Autobusas nuveža tik iki,

lig paskutinio nervo įsiėdusio,

miesto centro.

2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: