Apsiausiu šio rudens batus,
aplipusius degančiais
klevo lapais.
Eisiu gatve išdidi, kad šneka jie
su manimi, oi šneka.
Apie gimimą, gyvenimą, meilę
ir neišvengiamą mirtį.
Apie džiaugsmą trumpai žydėt ir
nužydėjimo skausmą.
Rudens batai nespaudžia širdies.
Šiugžda klevo lapai
save savo ugnimi deginantys.
2021
Parašykite komentarą