Apsiavusi

Apsiausiu šio rudens batus,
aplipusius degančiais
klevo lapais.
Eisiu gatve išdidi, kad šneka jie
su manimi, oi šneka.
Apie gimimą, gyvenimą, meilę
ir neišvengiamą mirtį.
Apie džiaugsmą trumpai žydėt ir
nužydėjimo skausmą.
Rudens batai nespaudžia širdies.
Šiugžda klevo lapai
save savo ugnimi deginantys.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: