Gailiesi dabar pakėlusi
Lūžtančią šaką,
Idant ant jos palypėt,
Kur debesys vienas kitą
Dengia blyškumu.
Vėlu save apgailestavimu
Prismaugti.
Du krantai, o upė vidury.
Tu virš jos ant lūžtančios
Šakos širdimi į debesėlių
Dangų taikaisi.
Nulipi nuo lūžtančios šakos.
Akmuo pakelėje už debesį
Patikimesnis draugas.
Apgailestavimas –
Šventvagiška melagystė,
Veidmainių išrasta
Prieš mūsų erą.
Ir be tavojo žemėj jo
perdėtai apstu.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: