Akibrokštų soti

Vaikštau
gatvės žibintų šviesa.
Stumdau tamsą.
Juodų akibrokštų
man gana.
Šviesa koruliuoju
savo prigimtinį jausmą.
Nuostabu, kai tyliai
meldžiasi Dangus
dukrai Žemei.
Mėnuo blaškosi jaudulyje,
gal jo šviesos
jau tik jam vienam reikia.
Susitelkiu
būt gatvės žibintų šviesa,
stumdyt tamsą,
kol diena išstums mane,
savo laiką baigiantį
atgyvent vaiką.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: