Vaikštau
gatvės žibintų šviesa.
Stumdau tamsą.
Juodų akibrokštų
man gana.
Šviesa koruliuoju
savo prigimtinį jausmą.
Nuostabu, kai tyliai
meldžiasi Dangus
dukrai Žemei.
Mėnuo blaškosi jaudulyje,
gal jo šviesos
jau tik jam vienam reikia.
Susitelkiu
būt gatvės žibintų šviesa,
stumdyt tamsą,
kol diena išstums mane,
savo laiką baigiantį
atgyvent vaiką.
2021
Parašykite komentarą