Akmeniu

Atleisk, kad per tave
aš akmeniu.
Toks nemielai sudrėkęs
aušta rytas.
Tyla iš pasalų tarp mūsų
įsispraudžia.
Naivu tikėtis saulės virš
atšalusių namų.
Atleisk, kad žingsniuose
nebėra grakštumo
ir akyse ugnelės nedega,
vos vos rusena.
Pavargusiuose nuo manęs
keturiuose kampuos
anie jausmai voratinkliuos
painiuose gyvena.
Rudens akibrokštai lietumi
tikri, be melo.
Einu į jį, patrauksiu akmenį
nuo tavo kelio.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: