Ten už miesto
ištvirkauja pievos
ražienomis.
Blaškosi paukščiai,
negalėdami patikėt
vasaros baigtimi.
Vėl dėl kiekvieno trupinio
belsis į sieną
tarp savęs ir miesto
padarų.
Išeisiu iš namų
galvą panėrusį,
nepastebėdama
saulės šypsenos
atspindžio kaimyno lange.
Mano vaizduotėje tik
ten už miesto
šio rudens pievos
ištvirkauja ražienomis,
pasinaudojusios žemės
sočiu svetingumu.
2021
Parašykite komentarą