Archive for 2021 spalio

25 spalio, 2021
Iš lėto
per banguojantį dienos peizažą
Su vėjo
palaiminimu perlipi ilgesį
Smailini
pieštuką kad parašytum laišką
Esančiam
už atraminės kambario sienos
Sukaupi
savyje ištvermę laukt atsako
Per lėtas
įdienos banguojantis peizažas
Vakaras
neskubriai atneš vienatvės salsvą
2021

Nakties vizija

22 spalio, 2021
Naktį pernelyg aiškus
Pojūtis savęs
Viršutiniame Žemės
Sluoksnyje “vaiku“
Einančiu obuoliauti
Kas per naktis kad
Negali apsieit be
Išmaniųjų vizijų
Smaguriauji vaisiumi
Iš nesančio sodo
Rausti kaip tas obuolys
Raudonais šonais kol
Prabundi už lango dar
Naktis vaikštinėja
Prisidengusi Žemės
viršutiniu sluoksniu
2021

Moteriškumas

20 spalio, 2021
Moteriški dienos iškilumai.
Akys naivios mergelės.
Potekstės ant pravertų lūpų.
Bučinio galia ne joms.
Jausmai tvirtai suspausti į kumštį.
Moteriški kasdienos
Išlakumai švelnumu vakarą
Erzina. Horizonto
Raudonas irzlumas ligi nakties
Moteriškumą glaudžia.
2021

Į tylą kitaip

20 spalio, 2021
Pažvelgsiu į tylą kitaip,
Pro kaštoninį lietų,
Pro nublukusį beržą,
Belapėj jausmų paletėje.
Pažvelgsiu kitaip
Į nieko nesakančią tylą.
Horizontai rausvi ten,
Kur nuskuba širdis
Paragauti namų saldumu
Alsuojančio obuolių vyno.
Vietoj jo taurėje
Tyla kaštoninio atspalvio,
Su nublukusio beržo aistra.
Nieko nesako, tik
Glaudžias prie Žemės
žemėta spalva.
2021

20 spalio, 2021
Išlydėsi save
iš planetos Žemė.
Gal su trenksmu,
gal tyliai, kad
niekas nepastebėtų
ir netartų žodžio,
neišnešioto sieloje
per liūtį ir potvynius,
sausras ir ledą,
kuriame užuomazgoje
kankinasi ne tau
gyvybės pradas.
Šypsniu praversi lūpas,
dar šiltas nuo
kūdikystės pieno.
Iš planetos Žemė
išeisi nusilenkusi
motinų vardu
moteriai Žemei.
2021

Nevykusi psalmė dienai

20 spalio, 2021
Diena su kavos aureole ant galvos.
Kartoko skonio, be svaigaus aromato.
Pieno puta ant sudirgusių lūpų.
Verkia aušra, nes jos nieks nepasigedo?
Gluosnis gaudo vėją dar žalia garbana.
Diena mėgaujasi kava iš mano puodelio.
Matyt gardi, jei dienai ant galvos kavos
debesėlis svaigsta aureole.
Kodėl nepradėjau dienos su žalia arbata,
medumi ir citrina pagardinta?
Būtų dienai ant galvos aureolė žalios
spalvos. Ne rudens, vasaros aksesuaras.
2021

Jei nespaustų batai

20 spalio, 2021
Rudenie, neverk už mano lango.
Dangus juk pilnas neišsemtos malonės.
Sumirga kartais debesimis pūkuotais
Ir vėl melsva palaima mėtosi.
Audringa prigimtis Dangaus nuspiria
Į Žemę paukštišką malonę žmonėms,
Sparnus paliepęs patiems užsiaugint.
Sliekai iš žemės, sliekais ant žemės.
Medžio liemeniu ar šakomis aukštyn.
Rudenie, juk viskas iš Dangaus malonės.
O kas ką semia, nulemia daugialypė
Žmogiškosios kasdienybės patirtis.
Gal ir aš dar išvaikščiočiau gatves,
Jei nespaustų batai širdies plotmėje.
Jei iki pūslių nenutrintų sielos
Daugiabučių nykiuose prieangiuose,
Sušokčiau laukinį tango ar fokstrotą.
Jei tik nespaustų batai širdies skilvelių!
Akių sūrumo neapsikentė net saulė
Ir … nuėjo miego. Sutemos
Numovė man batus tik lig kito ryto.
Rudenie, jei per dieną nespaustų batai,
Sapnai galėtų širdį per nakt
Dangaus malonėje saldumu kankinti.
2021

*** *** ***

15 spalio, 2021
Ant šalnotos pievos
tavo žodžiai sukrito.
Renki po vieną
ranka pirštinėta, kad
užrašytum ant atvirutės,
kad susakytum man
juos per kartą, lygu
norėtum ant smilgų man
juos slapčiomis suverti.
 
 
Nuo pievos šalnotos
žodžiai, be jausmo po vieną
rankioti, saulei užėjus,
išnyko tavo rankoje,
nes pirštinėta.
2021

Noras

9 spalio, 2021
Norėčiau
Laminuoto Dangaus
Žemės spalvos.
Su grumstu
Melsvame delne.
Su kalnais
Ant pečių, ežerais
Vietoje akių.
Su Upių sraunumo
Jausmais ir
Šventa kantrybe
Ariamų laukų.
Norėčiau Dangaus
Su ugnikalnių aistra,
Neapibrėžto ratu:
Gimt, gyvent, išeit,
Ir vėl viskas
Iš pradžių.
Pažadėto Dangaus
Man nereik.
Saldus Žemėje
Bičių suneštas medus.
2021

Andante

7 spalio, 2021
Žvelgi pro langą
Į krentantį Dangų.
Vienas po kito,
Vienas paskui kitą
Žvilgsniai atsitrenkia
Į vienas kitą ir …
Susimauna. Dangus
juk neprašė jo
Žvilgsniais raikyti.
Krenta lai krenta,
Griūva lai griūva.
Vyrišku įnoriu brūkštels
Per skruostą.
Sugros andante
Debesų krentantys
polėkiai.
2021