Jei nespaustų batai

Rudenie, neverk už mano lango.
Dangus juk pilnas neišsemtos malonės.
Sumirga kartais debesimis pūkuotais
Ir vėl melsva palaima mėtosi.
Audringa prigimtis Dangaus nuspiria
Į Žemę paukštišką malonę žmonėms,
Sparnus paliepęs patiems užsiaugint.
Sliekai iš žemės, sliekais ant žemės.
Medžio liemeniu ar šakomis aukštyn.
Rudenie, juk viskas iš Dangaus malonės.
O kas ką semia, nulemia daugialypė
Žmogiškosios kasdienybės patirtis.
Gal ir aš dar išvaikščiočiau gatves,
Jei nespaustų batai širdies plotmėje.
Jei iki pūslių nenutrintų sielos
Daugiabučių nykiuose prieangiuose,
Sušokčiau laukinį tango ar fokstrotą.
Jei tik nespaustų batai širdies skilvelių!
Akių sūrumo neapsikentė net saulė
Ir … nuėjo miego. Sutemos
Numovė man batus tik lig kito ryto.
Rudenie, jei per dieną nespaustų batai,
Sapnai galėtų širdį per nakt
Dangaus malonėje saldumu kankinti.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: