Laikina viešnia

Sakai, tave užkabino
Iš dangaus krintantis lašas.
Sustreikavo širdis. Bet juk
nenutilo, kužda mylėt.
Ankstyvoji rasa šarma
subolavo. Pėdomis
pasimaitino grindinys.
Už lango klevai muštruoja
retus praeivius šakomis
nemint į svetimą pėdą.
Sakai, užkėlė tau vartus
į žydintį vilties sodą.
Juodakaklė naktis viešnia,
tik kol suvirvės vyturys.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: