Rytas.
Ir su kuo, su kuo
jį valgyti, kad būt
gardžiau?
Gal pamirkyt į baltą
šaltą sniegą?
Gal bent tuomet
atokvėpis ateitų
jausmams, aistroms,
nerimusioms per
ilgą naktį.
Save prispausti lediniu
padu prie grindinio,
kuriuo tiek metų
vienumoje vaikštai.
Į ryto vėsą
lūpas susivilgai ir
lauki, gal sumėlynuos
Dangus laukų
rugiagėlės palaima.
Tikėjimu remiesi, nes
tu tiktai žmogus
be paukščio sparno.
2021
Parašykite komentarą