Be parašo

Pamiršau

pasirašyt ant

balto debesies.

Nuskriejo

nepalikęs terpės

savo sugrįžimui.

Dabar, kas kart

pakėlusi akis į dangų,

bijau paslysti

ant mėnulio pilnaties.

Naktis apibrėžia

juodus ratus aplink

jo blausią šviesą.

Matau, kaip upėn

nusileidžia, atskilęs

nuo padangės,

skliautas.

Užkliudo bangą ir

nuskęsta upėje.

Negrįžtamai. Kaip

baltas debesis be

mano parašo.

Šypsos pilnatis

didėjančiu ratu.

Slidus lyg dirbtinai

išlietas ledas.

Baltas debesis nežus,

nors ir be mano

parašo. O man baugu

paslysti ant būsimųjų

metų pilnaties

blausiai apšvietusio

visokeriopai dosnią

Žemę.

2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: