Penkiais žingsniais

Žvilgsniu
pataisau miesto panoramą.
Slidų šaligatvį pabarstau
žodžiais, druska pasūdytais.
Mintys slysta provėžomis,
nederamai susigrūda draugėn.
Atsiverst
mėginu į tikėjimą žmogumi.
Varveklis kybo nuo stogo
smaigaliu žemyn, pasiruošęs
savimi sužalot skubantį praeivį.
Vasarą
visas rasas pamyniau kojomis.
Nenorėjau jomis veido nupraust.
Rodėsi suteptos neleistinų nakties
aistrų ir nedorybės vizijų.
Maniau,
ištaisysiu pagrindinę klaidą
savo buvimo Žemėje
nusikaltusios prašalaitės jausmu.
Visos eketės užšalusios, kuriose
mane saugančios laumės
rytais nuogos maudėsi.
Nuodėmes
surikiuoju iš naujo. Dienos
šviesoje jos akivaizdžios.
Sumanūs ištemps jas po vieną
į gatvę, užmėtys žodžiais
lyg grindinio akmenimis.
Daug bus veiduose pasitenkinimo!!!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: