Déjà vu

Mano minčių krešuliai
colio didumo.
Labai jau nepadoriai
iš vidaus niokoja.
Nuo jų niežulys pažasty
vaikšto lig ryto.
Prabunda piktais varnais
nuodingi geismai,
šėlioja lyg kvaili vaikėzai.
Skristų sau mano
minčių krešuliai į pilnatį,
šiųmetę paskutinę.
Te sudrasko juos Vakarė,
pavydo įsiūtyje.
Taro korta lėmė klaidžiot
minčių krešuliais
iki paskutinio iškvėpimo.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: