Švelnia debesies plaušine
per kūną ir
šilumos apsčiai širdyje.
Mėtomis kvepia
vieniši, savų užmiršti namai.
Tyli skambutis
senokai prie laukųjų durų.
Pašto dėžutėje
pernykštis šventinis atvirukas
banalia kalba.
Tegul ten guli. Rytais švelni
debesies plaušinė.
Puodelyje gardinta medumi
mėtų arbata.
Savi keturi kampai artimaisiais
prie stalo.
Siurbčioja mėtų arbatą, uoliai
tylėdami.
Švelnią debesies plaušinę
akimoju priglaudžia
seniai šilumos išsiilgusi Žemė.
2021
Nemira 
Parašykite komentarą