Įvertinau anuos metus kaip
trūkusią kurčios gitaros stygą.
Visi taškai susidėliojo patys.
Kavos tirščius, pagardintus
įkyraus laukimo, išpyliau lauk.
Rami klausausi širdies plakimo
apie veltui gaištą laiką, paremtą
didžiu Tikėjimu savais.
Šiek tiek apšalęs langas šypsosi,
nugvelbęs Dangaus pilkumą.
Į Žemę grįš paukščiai iš Dangaus,
snapais tampys sutraukytą
kurčios gitaros stygą.
Bus kaip buvę, liks niekas nepakitę.
Brūkšniniu kodu, kurio reikšmės
neduota man suprast.
2022
Parašykite komentarą