Archive for 2022 gegužės

Įsiūtis

24 gegužės, 2022

lekia vėjas į lietų.

Lekia, kad numalšintų

aistrą bemiegę.

Kaip išgyventi, kaip,

ligi ryto be vėjo gūsio,

sutalpinus save rakandu

į naktį senoj palėpėje?

O taip norėjosi

pavirsti boruže

ant smėlio kranto.

Apsikabinus smilgos

lankstų liemenį,

sparnais nubraukti marių

putą purslais į Dangų.

(more…)

Paklausyti muzikos

22 gegužės, 2022
Eikim
paklausyti Gatvės muzikos.
Išprusimo dėlei.
Patylėsim subtiliai,
net jei nešildys sielos.
Net jei jau surambėjusi
kakta nesusimes
į raukšlę nuo dieviškų
garsų skambėjimo.
Mes pastovėsim tyliai,
prie seno mūro
dviese prisiglaudę.
Eikim …
paklausyt kaip gatvėj
skamba muzika.
Artumo alkani skambės
akrobatiški akordai.
Pajusim skaudžiai:
Prispaustos mūrų
mūsų sielos iki jų nepriaugę.
2022

Laiminga Žemė

22 gegužės, 2022
Rytas
visada prasideda Dangumi.
Vilties druska.
Lemties pipirais.
Pagardais, kuriuos randi
po kojomis.
Gėralu vadinamu kava.
Ir viskas tam, kad įdienojus
save suvoktum
Žemę mindančia dulke?
Įmini save į skaidrią rasą.
Išblukusioj laukymėje
sugulę ilsisi spalvingi
vaikystės aitvarai.
Neužkliūti, tik neužkliūti
už pašaipos, kad viską
jau darai šleivai.
Į Žemę įmini save, ir
Žemė laiminga atsidūsta.
Ir viskas kvepia tuo,
ką sau susimąstai:
Druska, pipirais ir
pienu balinta saldžia kava.
2022

Aimana

17 gegužės, 2022
Mane aplankė debesis
iš marių dugno.
Pasigyrė gintarine apyranke
ant … kojos.
Toks prašmatnus gyvenimas,
palenkęs galvą,
renka trupinius nuo mano
sotaus stalo
dedasi į šilko skepetaitę,
perlenktą pusiau.
Debesis iš marių dugno ir
prašmatnus gyvenimas ― abu
vienodai sukirpti,
lyg iš dvynių kompanijos.
Gintaro apyrankė ant kojos ir
trupiniai nuo mano stalo ―
jų įvaizdžio dalis.
O kas manoji? Į ką lygiuojasi,
į ką atsiremia?
Iš kokio marių dugno sau peno
mano siela semiasi?
… … …
Gyvatėlės aimana
iš po grindinio trinkelių.

Iš seniau

12 gegužės, 2022
Viskas iš seniau.
Net boružė iš vaikystės.
Su priežodžiu:
Mare, mare, lėk lėk,
tavo vaikai rėk rėk … .
Viskas, kas šventa,
kas tikra, iš seniau, kai
žydėjo vyšnia tėvo sode.
Kai pasakos bėgiojo
kiemo taku ir žaidė
su manimi kartu
smėlio dėžėje:
Tam davė, tam neliko.
Viskas iš seniau.
Tvirto pamato.
Iš juodžemio, ne iš smėlio
daigai pasiekia dangų.
Boružė nuo mano smiliaus
kelia į mėlį savo
septynias nuodėmes.
Lėk, Mare, lėk.
Ir mano devynias prigriebk.
Priartink jas dangui!
2022

11 gegužės, 2022
Nepamenu, kas buvo vakar.
Ir apskritai ar vakar buvo.
Rytas braunasi įkyriai. Toks
keistas, po raudona mantija
paslėpęs savo vakar užgaidą.
Primink man, kas buvo vakar.
Ar buvo vakar apskritai.
Ir vakar ryto užgaidą primink.
Rytas ar vakar glaudžia
šventesnį geismo sakramentą.

(more…)

Virš visų ir visko

11 gegužės, 2022
Pabūkim tiktai dviese.
Virš naktų ir dienų.
Virš mėnesienos kvaitulio.
Virš deginančios gėdos,
kad mudu nederamai kartu.
Pabūkime lėtai kitokie,
savęs užmarštyje virš upės
neskubrios tėkmės.
Virš rūko kamuolių rūstybės.
Pabūkim tiktai dviese.
Pamiršę pasimelsti boružei
jos kelionėje į dangų.
Pabūkim virš kitų mums
įkyriai peršamos
smulkmeniškos išminties.
2022

9 gegužės, 2022
Noriu, geidauju
kuo daugiau kalorijų.
Iš gyvenimo ir kad išgyvenčiau.
Noriu kaloringo lietaus
ir kaloringai žaliuojančių pievų
už triukšmaujančio miesto.
Siurbiu į save kaloringus kvapus
esamo ir būsimo rytojaus.
Kas išdrįsit bent vieną kaloriją
pavogt iš mano gyvenimo ir
iš to, kad išgyvenčiau?
Atsakykit! Priimsiu kaip dar vieną
kaloriją gyvenimui ir išgyvenimui.
Ačiū!
2022

Boružės delne

9 gegužės, 2022
Išskirtinis, rodos, rytas
snaudžiančių boružių apsuptyje.
Šalvena ore laimės gaivalai
savo dydžiu nematyti.
O tu atkakliai klausinėji, kur link
nuplasnojo mano rudens
balti linksmuolei gandrai.
Su vėjais nulėkė, su jais sugrįš,
klevams metant lapus.
Viskas bus dar ne sykį. Kas kart
kitaip. Išskirtinis šiandien rytas.
Nuodėmes sapnuoja snaudžiančios
boružės mano šiltam delne.
2022

5 gegužės, 2022
Nejautri,
šiandien aš nejautri.
Ir neskauda širdies
dėl negyvos boružės.
Lyg atbukęs medis
žvelgiu į dangų abuojai.
Grožis toks trapus ir
dažnai savimi pasikėlęs.
Servetėle nubraukiu jį
lyg įkyrius trupinius
idant nebadytų akių
savo paties birumu.
Šios dienos paukštis
nuskrido nesugiedojęs
savo rytmetinės giesmės.
Tai ko aikštijuosi aš,
nejautri šiandienai?
Rytas šiurpina sielą
šalčio bučiniais.
2022