*** *** ***

Atidedi save į šalį.
Prisitrauki žalios arbatos
sklidiną puodelį.
Puota skrandžiui maudžiant.
Vaikiška nedarna
žingsniuoji pasitikt aušros.
Svetimame balkone
skalbiniai nuo vakar džiūsta.
Save atidėjusi,
pastebi viską, kuo kiti minta,
švariomis ar ne kojomis
remiasi į nuo jų dūstančią žemę.
Savęs atidėjimas
žadina akylumą kitų gyvenimui.
Paskalų voratinklis
draikosi, vorų piktam apmaudui.
Atidedi save
ir mėgaujiesi vėsia žaliąja arbata.
Mintys apie kitus ―
kvapni citrina. Gardžiuojiesi, save
atidėjusi į šalį.
2022

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: