Švyturiui

Tau, mano nakties švytury,

jau bjauru valgyti

žemuoges iš mano saujos.

Brisk į pamiškę, kur jos

tavęs boružėmis laukia.

Saldumu prisirpusios,

kris tau į delną, lūpomis

prisiliesi, atgis ir nuskris,

nes boružės juk skraido.

———————————

Įdienojusi naktis saldi, ir

kvepia mano delnai žemuoge,

judančia aukštyn. Į saulę.

Nusineša jausmus, ir

mudviejų bendrą laiką barsto

praeinantiems ant tako.

2022