Atgalios

Kalbėsiu atgalios.
Saulė lukštens dieną.
Iki nakties, kurioje
daug mano rudens
ir manęs pačios.
Klevas baksnos šaka
paukštį, giesmėje
nevalingai įstrigusį.
Kojomis taršysiu žolę,
neieškodama prasmės
savo veikloje.
Atgalios plauks laivelis
su berneliu,
kuriam mos aukšti kalnai.
Buvęs mėlynas dangus
neš lietų atgalios
į saulę, lukštenančią
dieną iki vakarop.
Ir niekas neatsakys man
kodėl atgalios grįžti
šitaip klampu,
bet miela,
nes ten plaukia laivelis
su berneliu
kažkada gal mane
įsimylėjusiu.
2022

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: