Mane aplankė debesis
iš marių dugno.
Pasigyrė gintarine apyranke
ant … kojos.
Toks prašmatnus gyvenimas,
palenkęs galvą,
renka trupinius nuo mano
sotaus stalo
dedasi į šilko skepetaitę,
perlenktą pusiau.
Debesis iš marių dugno ir
prašmatnus gyvenimas ― abu
vienodai sukirpti,
lyg iš dvynių kompanijos.
Gintaro apyrankė ant kojos ir
trupiniai nuo mano stalo ―
jų įvaizdžio dalis.
O kas manoji? Į ką lygiuojasi,
į ką atsiremia?
Iš kokio marių dugno sau peno
mano siela semiasi?
… … …
Gyvatėlės aimana
iš po grindinio trinkelių.