Aimana

Mane aplankė debesis

iš marių dugno.

Pasigyrė gintarine apyranke

ant … kojos.

Toks prašmatnus gyvenimas,

palenkęs galvą,

renka trupinius nuo mano

sotaus stalo

dedasi į šilko skepetaitę,

perlenktą pusiau.

Debesis iš marių dugno ir

prašmatnus gyvenimas ― abu

vienodai sukirpti,

lyg iš dvynių kompanijos.

Gintaro apyrankė ant kojos ir

trupiniai nuo mano stalo ―

jų įvaizdžio dalis.

O kas manoji? Į ką lygiuojasi,

į ką atsiremia?

Iš kokio marių dugno sau peno

mano siela semiasi?

… … …

Gyvatėlės aimana

iš po grindinio trinkelių.

Iš seniau

Viskas iš seniau.

Net boružė iš vaikystės.

Su priežodžiu:

Mare, mare, lėk lėk,

tavo vaikai rėk rėk … .

Viskas, kas šventa,

kas tikra, iš seniau, kai

žydėjo vyšnia tėvo sode.

Kai pasakos bėgiojo

kiemo taku ir žaidė

su manimi kartu

smėlio dėžėje:

Tam davė, tam neliko.

Viskas iš seniau.

Tvirto pamato.

Iš juodžemio, ne iš smėlio

daigai pasiekia dangų.

Boružė nuo mano smiliaus

kelia į mėlį savo

septynias nuodėmes.

Lėk, Mare, lėk.

Ir mano devynias prigriebk.

Priartink jas dangui!

2022

Nepamenu, kas buvo vakar.

Ir apskritai ar vakar buvo.

Rytas braunasi įkyriai. Toks

keistas, po raudona mantija

paslėpęs savo vakar užgaidą.

Primink man, kas buvo vakar.

Ar buvo vakar apskritai.

Ir vakar ryto užgaidą primink.

Rytas ar vakar glaudžia

šventesnį geismo sakramentą.

Virš visų ir visko

Pabūkim tiktai dviese.

Virš naktų ir dienų.

Virš mėnesienos kvaitulio.

Virš deginančios gėdos,

kad mudu nederamai kartu.

Pabūkime lėtai kitokie,

savęs užmarštyje virš upės

neskubrios tėkmės.

Virš rūko kamuolių rūstybės.

Pabūkim tiktai dviese.

Pamiršę pasimelsti boružei

jos kelionėje į dangų.

Pabūkim virš kitų mums

įkyriai peršamos

smulkmeniškos išminties.

2022

Noriu, geidauju

kuo daugiau kalorijų.

Iš gyvenimo ir kad išgyvenčiau.

Noriu kaloringo lietaus

ir kaloringai žaliuojančių pievų

už triukšmaujančio miesto.

Siurbiu į save kaloringus kvapus

esamo ir būsimo rytojaus.

Kas išdrįsit bent vieną kaloriją

pavogt iš mano gyvenimo ir

iš to, kad išgyvenčiau?

Atsakykit! Priimsiu kaip dar vieną

kaloriją gyvenimui ir išgyvenimui.

Ačiū!

2022

Boružės delne

Išskirtinis, rodos, rytas

snaudžiančių boružių apsuptyje.

Šalvena ore laimės gaivalai

savo dydžiu nematyti.

O tu atkakliai klausinėji, kur link

nuplasnojo mano rudens

balti linksmuolei gandrai.

Su vėjais nulėkė, su jais sugrįš,

klevams metant lapus.

Viskas bus dar ne sykį. Kas kart

kitaip. Išskirtinis šiandien rytas.

Nuodėmes sapnuoja snaudžiančios

boružės mano šiltam delne.

2022

Nejautri,

šiandien aš nejautri.

Ir neskauda širdies

dėl negyvos boružės.

Lyg atbukęs medis

žvelgiu į dangų abuojai.

Grožis toks trapus ir

dažnai savimi pasikėlęs.

Servetėle nubraukiu jį

lyg įkyrius trupinius

idant nebadytų akių

savo paties birumu.

Šios dienos paukštis

nuskrido nesugiedojęs

savo rytmetinės giesmės.

Tai ko aikštijuosi aš,

nejautri šiandienai?

Rytas šiurpina sielą

šalčio bučiniais.

2022

Nevalia, dar nevalia pasiduot,

kai atlapaširdis beldžias liūdesys.

Dar nevalia užsidaryt ir merdėt,

nors ilgesys nevirsta boruže.

Dviprasmiškoj tyloj visi jausmai

sukniumba palei slenkstį.

Eilinį kartą eilinis rytas stimuliuoja

trumpalaikę aistrą

baltam akacijų žydėjimui.

Tiktai ir jis asocijuojasi su vakaru,

išrastu, kad viskas šitaip skaudžiai

laikina ir greitai baigiasi.

2022

Nebūtinai

Nebūtinai juk manęs nebus,

kai gliaudysi gelsvą saulėgrįžą.

Nebūtinai kris rasa ant žolės,

rudens šalnas iškentėjusias.

Viskas juk sąlyginai yra, bus ir ne.

Tu ir aš, mes viską savaip matome.

Tau Žemė kieta, kai krenti.

Man ― išpurenta pūkų pagalvė.

Nebūtinai aš viena, tavęs išsiilgusi.

Mėlynas ir ne Dangus glosto

debesų akimis žilstančią rugio gėlę.

Nebūtinai taip yra ir bus,

juodvarniui pasinešusiam lėkti

į priešpriešinį vėją.

2022

Vieno cento moneta

Pamalonink mane

savo žodžiu.

Tau į delną įsprausiu

vieno cento monetą.

Piniginėje daug

jų turiu, senokai žvilgesį

praradusių.

Pasakyk gi, pasakyk,

kad seniai išbarsčiau

realybės dermes.

Svaičioju apie jausmus

ir ateitį.

Piniginėje kupiūrų lietus.

Tau skirta vieno cento

blanki moneta

už žodį, kuriame aš

tau nuoboda,

vidinių velnių taip ir

neatsikračiusi.

2022