Archive for the ‘Eilės’ Category

Anapus

7 rugpjūčio, 2022
Kvepia mirtomis.
Anapus saulė ritinėja
susvetimėjusį spindulį.
Per nuotolį
mėgaujiesi ryto kava.
Nes priimtinė dorybė.
Žinai, kad
pačiumpi dienos duonos.
Sušveiti nugvelbtą kąsnį.
Artuma mama
per atstumą paglosto
blunkančius skruostus.
Apatijoje
panardini save į vakarą,
smilkstantį dvokia cigarete.
Nakties išganymas.
Sapne prisišauki naktinukes
iš nuodėmingos praeities.
Kodėl naktinukės
net per atstumą sukvimpa
anapusinėmis mirtomis?
2022

7 rugpjūčio, 2022
niekuomet
niekam niekuo nebuvai
tik braidei prie kranto
mėgindama kojomis
susemti jūrą į save
vietoje gintaro rinkai
akmenėlius į saują
kad paverstum kažkuo
ko dar pati nežinai
 

(more…)

klampu

24 liepos, 2022
mintys sunkios
nerangios
kaip ir mano eisena
klupinėju
ant nelygaus grindinio
keliu save
tiesiuosi į dangų
kuriam aš tik viena iš
daugelio
iš kurio atjauta saulės
trupiniu
nelygumai ir ten žaidžia
neregys neregį veda

(more…)

levandos

24 liepos, 2022
ten kur levandos
dygsniuoja lauką
už miesto ribų
akimirkos pagaili
pačios savęs
sustoja atokvėpiui
prigula savęs dėlei
levandoms be adatų
dygsniuojant lauką
akimirksniu
pričiumpu nuotaikas
sprunkančias
levandų viršūnėmis
nuogos
įdegusios saulėje
slysta delnais ir …
įstringa raukšlėse
pričiumpu jas
akimirkoms nuėjus
pogulio
grąžinu į viršutinę
skalos padalą
 

(more…)

Ornamentas

21 liepos, 2022
Pribloškianti tyla aplink.
Ir tas vangus skambėjimas
žolės atodūsių
lyg išpulsuotų skausmą
ligi pat aukščiausių debesų.
Į grindinį dviem kojom
įsirėmusi, apsukriai laikaisi
Žemės rutulio.
Norėtumei, geidautum sau
paukštiškos dalios?
Sutverta kitaip. Rugiagėliu
suknia pasidabinusi,
ruginės duonos kvapu girta.
Ir Žemės rutulys po kojomis
kietuoju grindiniu.
Pribloškiančioj tyloj ir jis
išdūsauja aistras, įtryptas
naktį pilnatvės paieškoje.

(more…)

Įkvėpk

21 liepos, 2022
Žeme, Tu įkvėpk mane
dar vienam atodūsiui,
su sodo šėlsmu.
Prie akmens suklupusi,
siela vaitoja:
Kurgi dingo ieva prie
suklypusių vartelių,
kur pasviręs senas beržas
su varnėnais inkile?
Nėra tėvo obelingo sodo.
Medžių šėlsmo nebėra.
Žeme, Tu įkvėpk jėgų
dar vienam atodūsiui.
Iš akmens akmuo,
siela pilna rudens lietaus.
Žeme, obuolį paritink
man po kojomis
nuo saldžios alyvinės obels.
2022

kai

13 liepos, 2022
būt ar nebūt
dienoje ir naktyje
kai susibėga viskas
iš smėlėtojo buvo
ir rūškano dabar
nukreipt savo žvilgsnį
į nežinomą bus
raškyti obuolius kurie
prinoks ateityje
man tinka viskas iš buvo
ir iš dabar yra
net jei nuo jų tarp dantų
girgžda žvyras
tinka man tik ne žemei
skrupulingai renkančiai
viską iš buvo ir yra
linkstančiai nuo jų svorio
nežinioje ar
noks obuoliai ant obelies
ar bus kas juos raško
2022

bet

13 liepos, 2022
suvirpint visas jusles
savo ir kitų
elementariu žodžiu
nuo pakylėto grindinio
ištaškyt visas balas
supuolusias po lietaus
pasakyt kažką ko niekas
nesupras be išnašų
po painiu tekstu
norėt pasakyt ir pasakyt
du skirtingi gebėjimai
tas paprastutis bet
suvirpina orą aplink jusles
reikalauja pratęsimo
kas po to bet
kokia prognozė gyvenimui
mano juslės nervinasi
nerasdamos sau atsakymo
2022

vienu du

13 liepos, 2022
jei nėra balkono
yra durys
į erdvę su vaizdu
į mistiką
su magiška potekste
vienu du
peleninė ant palangės
dvi nuorūkos
krūvelė pelenų čiaudi
palankumu
kur džiovinti skalbinius
jei nėra balkono
tik durys atsidaro į vidų
o tenai …
vienatvė ir tu vienu du
2022

Primink

13 liepos, 2022
Tu primink man,
kai man vėl bus šešiolika,
aštuoniolika kai bus
ir vėlei bus dvidešimt.
Apgaubsiu save šilku iš
rugiagėlių mėlio ir
sukvipsiu rugiais iš laukų.
Tu primink man
tą mūsų meilės rugpjūtį
su žiogais žolėje.
Vaikėsi vėjas vėjavaikis
pražilusią pienę pievoje
lig pačių paryčių.
Tu primink man per naktis
gliaudytą riešutą
ir antelių poravimąsi ežere
nederamu laiku.

(more…)