„Be mirties nebūtų gyvybės.Tai vienas iš pagrindinių veiksnių, leidžiančių pasauliui gyventi. Siela niekada nemiršta. Manai, kad Pragare sielos dega amžinai? Deja. Siela dega tol, kol paskutiniai jos gyvenimo prisiminimai sudega amžiams, tada ji tampa laisva ir vėl nusiunčiama į Žemę. Tai vadinama įsikūnijimu.“ V.Ašmankevičiūtė. Tamsos piemuo
Archive for the ‘Iš perskaitytų knygų’ Category
Iš J. A. Essbaum. Hausfrau
4 liepos, 2019Nesuklyskite — viskas turi savo versijų. Kaip yra tiesos, meilės versijų, taip yra ir miego versijų. Giliausias miegas yra skirtas tik vaikams ir visiškiems kvailiams Visi kiti kas naktį turi sumokėti savo nerimo duoklę.
J.A.Essbaum
1 liepos, 2019
“Gėda yra sąmonės prievartavimas. Gėda meluoja. Išgėdinkite moterį ir ji patikės esanti iš pagrindų neteisi, iš prigimties kalta. Vienintelis dalykas, kuo ji tikės, bus jos nesėkmės. Niekada neįrodysite, kad taip nėra.“
J.Alexander Essbaum. Hausfrau.
Iš ką tik perskaitytos S. Lundberg knygos ˵Raudona užrašų knygelė“.
13 rugpjūčio, 201812 rugpjūčio, 2018
Citata
1 liepos, 2018Vyksta amžina kova tarp žmogaus ir daiktų. Paliaubų čia nėra. Net ir nugalėti, daiktai ne tiek tarnauja, kiek valdo žmogų. Jie tarytum ištepti be galo lipniais klijais, ir mes negalim atplėšti nuo jų savo rankų. Kartais – ir širdies.
Daiktai – žmogaus proto, jo veiklos, jo darbo kristalai. Todėl jie gana nesunkiai pavergia žmogų, kadangi juose jau “yra“ žmogus.
Justinas Marcinkevičius. Dienoraščiai ir datos. psl.20
***
30 birželio, 2018Iš Nikola Bualo. Poezijos menas
Save jūs rūsčiai teist išmokite pirmiausia,
Juk pataikauja sau vieni tik asilai, –
Tikri bičiuliai jus pakritikuos mielai,
Paslaugiai, nuoširdžiai, be pykčio, be pavydo
Nurodys jis tuojau kiekvieną jūsų ydą;
Išgirst jų pastabas nė kiek jums nebaugu,
Bet skirkite palaižas nuo gerų draugų:
Anas jus liaupsina, o sieloj mulkiu laiko…
…. …. ….
Ne, draugas ditirambais niekad nesisvaido,
Akylai pastebi net ir menkiausią klaidą,
Pabrauko pieštuku nevykusias vietas,
Pasako, kad čionai šlubuoja tas ir tas.
Iš Alg. Baltakio Urano irimas
29 gegužės, 2018
Bet vaikystė – tai metas, kai viskas keista ir pasakiška.
Tik paskui mes išmokstame niekuo nesistebėt.
Tik paskui – kas sekundę gimstama ir mirštama
masiškai.
Ir atrodo, kad girioje atskiro medžio nebėr.
Vis rečiau mes besprogstantį pumpurą matome..
Nebelieka spalvingų detalių. Tik pilkiausia buitis.
Ir suyra kažkaip nejučia – kaip urano atomai –
mūsų vaikiškas džiaugsmas, kad nėr mirties.
1966 m. spalis
Citata
29 kovo, 2018“Varčiau neseniai vieną liaudies dainų rinktinės rankraštį. Žiūriu – kaip liaudies daina užrašytas mano tekstas “oi, užkilokit vartelius“. Po kiek laiko, klausydamas kažkokio koncerto per televiziją, apie tą patį tekstą girdžiu: lietuvių liaudies daina, harmonizuota Balio Dvariono. O kiek sykių, įvairių susitikimų metu, sėdėdamas užstalėje, klausiausi šitos dainos! Ir pats dainavau. Niekas net neabejodavo, kad tai liaudies daina. Lygiai kaip ir kitas mano tekstas – “Sūrus, sūrus marių vandenėlis“.
Klausausi tų dainų, džiaugiuosi ir tyliai didžiuojuosi tokiu “išėjimu į liaudį.“ Citatos pabaiga. Just. Marcinkevičius. dienoraščiai ir datos.
***
9 vasario, 2018Gavau dovaną, Eugenijaus poezijos knygą Iš širdies į širdį…. Širdingas ačiū. Tikrai širdingas ačiū.
Tyliai tyliai… Ir aš banga išplauksiu,
Tik nežinia, namo kada kas palydės…
Su vėjo ošimu, miela daina žuvėdrų
Ieškosiu savo laukiančios žvaigždės…
E. Petrošius. Tyliai