Archive for the ‘Kitų mintys’ Category

Vilija Dobrovolskienė

19 gegužės, 2020

O smilkiniuos –
Išdavikė sidabro gija…
Ir veide juoko raukšlės gilesnės…
Tai todėl, kad šypsaisi
dažniau?
Tai todėl, kad diena jau ramesnė?
O balse ilgesys vis gilyn ir gilyn –
Tai todėl, kad pavargstam greičiau?
Tai todėl, kad jau vakarai vis ilgėja?
Tik širdis vis vilčių sklidina…
Tik svajonės dar lekia su vėju.
Tai todėl, kad diena kiekviena
Bus trumpesnė už tą, kur praėjo.

Autorius Vilija Dobrovolskienė

Vilija Dobrovolskienė.Vasaros koliažas

9 gruodžio, 2019

Vasara.
Lino žydėjimas.
Vaiskūs rytmečiai ir šilti vakarai.
Siuva kregždės…
O gal dangų karpo –
Tokie aštrūs mažučiai sparnai..
Gal sausroj jos iškarpo lietų,
Gal žvaigždes siuvinėja tamsoj.
Mažos paukštės nestygsta vietoj:
Vasara.
Vakaras.
Linų mėlynumas danguj…

Autorius Vilija Dobrovolskienė

Svajūnas Dačkevičius. Paskutinis atodūsis

16 rugsėjo, 2019

15 rugsėjo, 2019

„Kai laikas telieka vienintelis dalykas, kurį turi, mintys tampa gilios.“ Sofija Lundberg. Raudona užrašų knygelė.

Bild könnte enthalten: eine oder mehrere Personen

Autorius Virginijus Sungaila

2 rugpjūčio, 2019

tas kuris po manęs gyvens
keistai juokaus
tylės taip pat keistai
tas kuris po manęs
ant juodo debesies plauks
sudegs rugpjūty ar dar greičiau
jo žvilgsnis bus smagus
kaip laiškas
jo lūpos bus ir drėgnos ir dulkėtos
tas kuris po manęs gyvens
bučiuos tas
kurios irgi po manęs gyvens
aš neturiu atsakymo
kodėl jis po manęs gyvens
ir nežinau ar jis tęs mano
ar savo gyvenimą pradės
tas kuris po manęs gyvens
prie žvakės vienatvę mano degins
ir mėnulio skliaute
įžiebs gyvybę mano mirčiai

V. Sungaila

Ieškojimai

21 liepos, 2019

Netiesa, kad mes ieškom gėlių
Ir šviesos, šilumos ir meilės.
Mes dažnai pabėgam nuo jų,
Kaip stirniukai godūs ir bailūs.

Mes paliekam šiltus namus –
Tegu vėjai kūnu srovena!
Kokie vandenys neša mus?
Kiek žmonių mumyse gyvena?

Netiesa, kad mes
ieškom gėlių
Ir šviesos, šilumos ir meilės…
Tai savęs mes ieškom tarp jų –
Alkani – ir drąsūs ir bailūs…

J.Degutytė

6 liepos, 2019

„Vieniša moteris yra pavojinga moteris. Vieniša moteris yra nuobodžiaujanti moteris. Nuobodžiaujant moteris elgiasi neapgalvotai.“ J.A.Essbaum

Adelė Daukantaitė. Į artimo artimą…

10 birželio, 2019

Ar užteks šio žemiško gyvenimo,
kad pasiekčiau savo šaltinį,
iš širdies tekantį
į tolių tolius,
į artimo artimą,
iš minties į mintį –
per pajautą
mažais, mažutėliais žingsneliais,
per pirštus byrančią
į sielos buveinę,
kur angelai baltais ąsotėliais
semia gausą
ir lietaus lašai skalsina akis…
(more…)

21 gegužės, 2019

Gyvenimo paradoksas yra tame: jei tu esi nejautrus , – tu skaudini žmones.
Jei tu jautrus, – žmonės skaudina tave.  M. F. Dostojevskis

Nijolė Švelnienė. Pabūkim šiandien mandros

9 kovo, 2019

Kaip gera žvelgt
I šitą moterį nueinančią –
Pakelta galva, tviskančiom akim,
Per petį permesta kasa, su šypsena veide.
Kaip gera…
Ji nesulėtins žingsnio,
Nepasuks galvos,
Jeigu už nugaros net žemė prasivertų,
Jei net pasaulio pabaiga ar tvanas.
Ji nepasuks galvos ir jai vis tiek,
Ką kiti galvos…
Praeina moteris,
Kurią kažkas pastūmė, žodžiu įskaudino
Ar išdavė.
Kvailiai .Jie net neįtaria,
Kiek jos širdy stiprybės, išdidumo ir narsos.
Kulniukai nukaukšėjo grindiniu-
Adios….
Kaip gera žvelgt
Į šitą moterį nueinančią.